Turinys:
- Medicinos vaizdo įrašas: How to NEVER be nervous again | Simon Sinek
- Ar tai stresas?
- Kaip stresas veikia kūną?
- Centrinėje nervų sistemoje ir endokrininėje sistemoje
- Kvėpavimo sistemoje
- Apie širdies ir kraujagyslių sistemą
- Virškinimo sistemoje
- Skeleto raumenų sistemoje
- Reprodukcinėje sistemoje
- Imuninėje sistemoje
Medicinos vaizdo įrašas: How to NEVER be nervous again | Simon Sinek
Kiekvieną kartą, galite patirti stresą, tai gali būti dėl darbo, finansinių problemų, problemų su sutuoktiniu ar šeima, arba tai gali būti tik dėl eismo kamščių netikėtų kelių. Mažai dalykų, dėl kurių jūsų įtampa šiek tiek pakyla, gali pabrėžti jūsų kūną. Tačiau, kiek įmanoma, turėtumėte valdyti savo stresą, nes streso įtaka kūnui yra labai daug ir tikrai kenkia jūsų sveikatai.
Ar tai stresas?
Stresas gali atsirasti dėl aplinkinių aplinkybių pasikeitimų, kad įstaiga reaguotų ir reaguotų kaip apsaugos priemonė. Kūnas reaguoja į stresą suteikdamas fizinį, protinį ir emocinį atsaką.
Kūnas reaguoja į viską, kas, jos manymu, yra pavojinga, ar tai tikrai pavojinga, ar ne. Kai kūnas jaučiasi grėsmingas, organizme atsiras cheminė reakcija, leidžianti išvengti sužalojimų. Ši reakcija vadinama „kova ar skrydis“ arba atsakas į stresą. Kai jūsų organizmas reaguoja į stresą, pajusite, kad širdies susitraukimų dažnis didėja, greičiau kvėpuoja, sugriežtėja raumenys ir padidėja kraujo spaudimas.
Stresas žmonėms gali skirtis. Tai, kas jums sukelia stresą, nebūtinai gali sukelti stresą kitiems. Viskas priklauso nuo to, kaip matote kažką, kas gali sukelti stresą ir kaip elgtis su stresu. Lengvas stresas gali padėti jums atlikti užduotį. Tačiau, jei jums pasireiškia sunkus stresas ar lėtinis stresas, tai gali pakenkti jūsų sveikatai.
Kaip stresas veikia kūną?
Kai jaučiatės pabrėžę, visos jūsų kūno sistemos reaguos skirtingai. Lėtinis stresas gali turėti įtakos jūsų bendrai sveikatai.
Centrinėje nervų sistemoje ir endokrininėje sistemoje
Centrinė nervų sistema yra labiausiai atsakinga už atsaką į stresą, pradedant nuo pirmo karto stresas atsiranda, kol išnyks stresas. Centrinė nervų sistema sukuria „kovą ar skrydį“, kai organizmas patiria stresą. Be to, jis suteikia hipotalamui nurodymus antinksčių liaukai, kad išlaisvintų hormoną adrenaliną ir kortizolį.
Kai išleidžiamas kortizolis ir adrenalinas, kepenys gamina daugiau cukraus kraujyje, kad sužadintų jūsų kūną. Jei jūsų kūnas nenaudoja visos šios papildomos energijos, organizmas vėl sugeria cukraus kiekį kraujyje. Tačiau žmonėms, kurie yra jautrūs 2 tipo diabetui (pvz., Nutukusiems žmonėms), šis cukraus kiekis kraujyje negali būti absorbuojamas visiems, todėl padidėja cukraus kiekis kraujyje.
Dėl hormono adrenalino ir kortizolio išsiskyrimo padidėja širdies susitraukimų dažnis, greitesnis kvėpavimas, kraujagyslių išplitimas rankose ir kojose bei padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Kai stresas pradeda dingti, centrinė nervų sistema taip pat pirmiausia nurodo organizmui grįžti prie normalaus.
Kvėpavimo sistemoje
Stresas pagreitina jūsų kvėpavimą, siekdamas išleisti deguonį per visą kūną. Tai gali būti problema daugeliui žmonių, tačiau tai gali sukelti problemų žmonėms, sergantiems astma ar emfizema. Greitas kvėpavimas ar hiperventiliacija taip pat gali sukelti panikos priepuolius.
Apie širdies ir kraujagyslių sistemą
Kai patiriate ūminį stresą (trumpą laiką, pvz., Įstrigusį eismą kelyje), širdies susitraukimų dažnis padidės, o kraujagyslės, kurios veda į didelius raumenis ir širdį, padidės. Tai padidina kraujo tūrį, kuris pumpuojamas per visą kūną ir padidina kraujospūdį. Stengiantis, kad kūnas būtų energingas, reikia pabrėžti, kad kraujas turi tekėti greitai per visą kūną (ypač smegenis ir kepenis).
Taip pat, kai sergate lėtiniu stresu (ilgalaikis stresas), jūsų širdies susitraukimų dažnis nuolat didės. Taip pat nuolat didės kraujospūdis ir streso hormonų kiekis. Taigi, lėtinis stresas gali padidinti hipertenzijos, širdies priepuolio ar insulto riziką.
Virškinimo sistemoje
Stresuojant širdies susitraukimų dažnis ir kvėpavimas gali sutrikdyti virškinimo sistemą. Galite valgyti daugiau ar mažiau nei įprasta. Jūsų rizika yra patyrusi rėmuo, Taip pat padidėja rūgšties refliuksas, pykinimas, vėmimas ar pilvo skausmas. Stresas taip pat gali turėti įtakos maisto judėjimui žarnyne, todėl galite patirti viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.
Skeleto raumenų sistemoje
Jūsų raumenys sustingdys ir tada, kai būsite ramūs, grįš į normalią padėtį. Tačiau, jei patiriate nuolatinį stresą, jūsų raumenys neturi laiko atsipalaiduoti. Taigi, šie įtempti raumenys sukels galvos skausmą, nugaros skausmą ir skausmą visame kūne.
Reprodukcinėje sistemoje
Stresas taip pat veikia jūsų seksualinį susijaudinimą. Galbūt jūsų lytinis susijaudinimas sumažės, kai patirsite lėtinį stresą. Tačiau vyrai streso metu gamina daugiau testosterono, kuris gali padidinti seksualinį norą per trumpą laiką. Jei stresas trunka ilgai, vyrų testosterono kiekis pradės mažėti. Tai gali trukdyti spermos gamybai, kuri sukels erekcijos sutrikimą ar impotenciją.
Kadangi moterims stresas gali paveikti menstruacinį ciklą. Stresuojant, gali pasireikšti netaisyklingi menstruaciniai ciklai, menstruacijų apskritai arba sunkesnės mėnesinės.
Imuninėje sistemoje
Kai esate pabrėžęs, jūsų kūnas stimuliuoja imuninę sistemą. Jei įtampa yra laikina, tai padės jūsų organizmui užkirsti kelią infekcijai ir išgydyti žaizdas. Tačiau, jei stresas atsiranda ilgą laiką, organizmas išskiria kortizolio hormoną, kuris slopins histamino išsiskyrimą ir uždegiminį atsaką kovojant su svetimomis medžiagomis. Taigi, žmonės, patyrę lėtinį stresą, bus labiau linkę į ligas, pvz., Gripą, peršalimą ar kitas infekcines ligas. Lėtinis stresas taip pat leidžia ilgiau atsigauti nuo ligos ar sužalojimo.
SKAITYTI SĄLYGOS
- Saugokitės, stresas, nes darbas gali sutrumpinti amžių
- Ne tik išstumkite stresą, atostogas taip pat naudinga fizinei sveikatai
- 6 Pagrindinio streso šaltiniai santuokoje
