Biopsijos procedūros ir laboratoriniai tyrimai, skirti aptikti storosios žarnos vėžio riziką

Turinys:

Galvijų vėžio diagnozė vaidina svarbų vaidmenį nustatant genetinę riziką, ankstyvoje stadijoje aptinkant vėžį ir nustatant ligos savybes bei galimą plitimą. Vėžio patikra gali padėti gydytojams parengti gydymo planą ir stebėti vėžio veiksmingumą. Svarbu suprasti įvairius atrankos ir diagnostikos testus, naudojamus nustatant ir gydant gaubtinės žarnos vėžį. Pasitarkite su savo gydytoju dėl skundų, kuriuos manote.

Kokius tyrimus gydytojas gali rekomenduoti užtikrinti storosios žarnos vėžio diagnozę?

Biopsija

Jei gydytojas įtaria, kad pradinio tyrimo metu gali pasireikšti gaubtinės žarnos vėžys, žarnyno audinio mėginys bus biopsijuojamas kolonoskopija. Biopsijoje gydytojas užima mažą žarnyno audinio gabalėlį su specialia priemone, kuri yra perduodama per kolonoskopą. Paprastai po šios procedūros atsiras nedidelis kraujavimas, bet po kurio laiko jis sustos. Didelės žarnos dalys gali būti chirurgiškai pašalintos, kad būtų diagnozuota, tačiau tai retai.

Laboratorinio mėginio bandymas

Mėginiai, gauti iš biopsijų (kolonoskopijos ar chirurgijos), siunčiami į laboratoriją, kurioje patologas juos tikrina mikroskopu. Patologai yra gydytojai, kurie yra apmokyti nustatyti storosios žarnos vėžio ir kitų ligų diagnozę per audinių mėginius. Kiti tyrimai gali būti rekomenduojami, jei randamas gaubtinės žarnos vėžys, tačiau vienintelis būdas įsitikinti, kad mėginys tiriamas mikroskopu.

Toliau pateikiami dviejų tipų laboratoriniai tyrimai, dažniausiai naudojami patvirtinant gaubtinės žarnos vėžio diagnozę:

Genų testas

Kiti laboratoriniai tyrimai taip pat gali būti atliekami su biopsijos pavyzdžiais, siekiant geriau klasifikuoti vėžį. Gydytojai gali tikrinti vėžio ląstelių specifinių genų pokyčius, kurie gali paveikti geriausius gydymo metodus. Pavyzdžiui, dabar gydytojai paprastai tiria KRAS geno pokyčius. Šis genas mutuoja maždaug 4 iš 10 storosios žarnos vėžio. Kai kurie gydytojai taip pat gali išbandyti BRAF geno pokyčius. Vėžiu sergantiems pacientams, sergantiems mutacijomis viename iš šių genų, gydymo tam tikrais vaistais nuo vėžio, pvz., Cetuksimabu (Erbitux®) ir bendrojo komiteto (Vectibix®).

MSI testavimas

Kartais bus tiriamas naviko audinys, kad pamatytumėte, ar vadinamas pokytis mikrosatelitų nestabilumas (MSI). Šis pokytis randamas daugelyje kolorektalinių vėžio, kurį sukėlė paveldimas ne polipozito storosios žarnos vėžys (HNPCC) ir gali paveikti kai kuriuos vėžio atvejus pacientams, neturintiems HNPCC. Yra dvi priežastys, dėl kurių MSI reikia ištirti storosios žarnos vėžį. Pirma priežastis - nustatyti pacientus, kurie turi būti išbandyti HNPCC. HNPCC diagnozė gali padėti planuoti tolesnį pacientų tikrinimą (pvz., Moterims, turinčioms HNPCC, gali prireikti tikrinti gimdos vėžio atvejus). Be to, jei žinoma, kad pacientams yra HNPCC, jų giminaičiai taip pat gali būti norintys būti išbandyti. Jei jie iš tikrųjų turi HNPCC, jų rizika susirgti vėžiu padidės ir reikės tolesnio patikrinimo. Antroji priežastis yra žinoti, kad ankstyvosios stadijos kolorektalinis vėžys gali pakeisti MSI gydymo būdą.

Kai kurie gydytojai rekomenduoja MSI tyrimus tik tuo atveju, jei pacientas atitinka tam tikrus kriterijus. Kiti gydytojai ištyrė visus storosios žarnos vėžį MSI, o likusi dalis buvo nustatyta atsižvelgiant į paciento amžių arba vėžio stadiją. Yra keli MSI testavimo būdai. Vienas iš būdų yra pradėti DNR tyrimą MSI. Antrasis būdas yra atlikti testą imunohistochemija pirmiausia pažiūrėkite, ar tam tikri su MSI susiję baltymai nerandami vėžio ląstelėse. Jei šis testas atrodo įtartinas, bus atliktas MSI DNR tyrimas. Ne visi pacientai turi vėžinių ląstelių, kurios rodo, kad MSI turi HNPCC. Norint ištirti HNPCC, kraujyje tiriami genų, sukeliančių HNPCC, pokyčiai kraujo ląstelių DNR.

Sveiki Sveikatos grupė nesuteikia medicininės pagalbos, diagnozės ar gydymo.

Biopsijos procedūros ir laboratoriniai tyrimai, skirti aptikti storosios žarnos vėžio riziką
Rated 4/5 based on 1588 reviews
💖 show ads